- dūkinys
- dūkinỹs sm. (3b) 1. Skdt dūkimas, šėlimas, dūkas: Tam vyrui užeina, užpuola dūkinỹs J. Vaikam kai užeina dūkinỹs, ūžia, klykia, negalì nė nutildyti Žl. 2. scom. kas dūksta: Žmogus, kurs dūksta, tas dūkinỹs J. Sprandą nusisuksi, dūkinỹ! Ktk.
Dictionary of the Lithuanian Language.